LAMPSS pareiškimas dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos ir universitetų pažangos koalicijos

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas – LAMPSS – pasisako už studijų programų skaičiaus optimizavimą, už aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką. Neatlikus šių dviejų žingsnių, šalyje nebus sukurtos prielaidos, įgalinančios siekti aukštojo mokslo kokybės bei adekvačių atlyginimų darbuotojams. LAMPSS pareiškia valią ir teisėtą interesą dalyvauti pertvarkos procese kaip atsakinga interesų grupė, kaip konstruktyvus valstybės valdymo institucijų, kitų pertvarkos proceso dalyvių partneris.

Pastaruoju metu suaktyvėjo ir kitos interesų grupės. Paskelbta, kad keturių šalies universitetų – VU, VGTU, KTU ir LSMU – rektoriai ketina steigti „Universitetų pažangos koaliciją“.  Jei ši koalicija siektų įvairiais būdais užsitikrinti išskirtines sąlygas ir finansavimą tik sau, tuomet LAMPSS ją vertintų neigiamai. Jei ji teiks pamatuotus siūlymus diskusijai, tai toks kelias bus geras suformuluoti ir įgyvendinti atsakingą ir rezultatyvią aukštojo mokslo politiką.

Kol kas vadinamoji „Pažangos koalicija“ klaidina visuomenę. Rektorių teiginys, esą, minėti universitetai, neturi problemų – netiesa. Valdymo išlaidos universitetuose  viršija įprastas ir yra per didelės. Universitetų valdymo organai suformuoti pažeidžiant teisės aktus. Tai nustatė LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius. LSMU administracija neleistinai paankstino rektoriaus rinkimus ir pasiekė, kad rektorių perrinktų senoji taryba. Iš šio universiteto tarybos atsistatydino net du susikompromitavę nariai – R. Kurlianskis ir tarybos pirmininkas J. Milius. KTU taryba veikia neteisėtai nuo pat 2012 m. KTU Taryba turėjo 2016 m. kovo 18 d. grąžinti įgaliojimus, tačiau, nepaisydama steigėjo – LR Seimo – nurodymų, pratęsė savo veiklą ir perrinko rektorių antrai kadencijai. Padėtį komplikuoja ir privataus ISM universiteto įgijimas už viešas lėšas. Dėl šio sandorio korupcijos prevencijos ir viešųjų finansų skaidrumo požiūriu kyla didelių abejonių. Visą pluoštą skundų dėl KTU šiuo metu nagrinėja Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, KTU išsamiai audituoja Valstybės kontrolė. LSMU neseniai nusistatė 300 proc. priedą prie atlyginimo rektoriui. Rektoriams emeritams ir profesoriams emeritams taip pat buvo nustatytos neadekvataus dydžio papildomos išmokos, beje, mokamos iš viešųjų lėšų. Taigi, minėti universitetai turi problemų demokratinio viešojo valdymo ir vadovų padorumo požiūriu. Bėdų turi ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, tačiau pretenzija būti elitiniu universitetu pirmiausia turėtų remtis aukšta organizacine kultūra ir pavyzdine morale, bet ne grupiniu egoizmu ir neadekvačiais finansiniais lūkesčiais. Antra vertus aukštojo mokslo ir tyrimų kokybę pirmiausiai garantuoja dėstytojai ir tyrėjai ir bet kokios deklaracijos apie kokybę liks tik deklaracijomis jeigu dėstytojai ir tyrėjai nebus tikri dėl ateities, jei gaus atlyginimus tik šiek tiek didesnius nei minimalus.

Lietuvos aukštojo mokslo sistema šiuo metu yra binarinė – apima ir universitetus, ir kolegijas. „Koalicijos“ siūlymas, esą, susitvarkykime pirma su universitetais, o kolegijos palauks, nepriimtinas. Lietuvos aukštojo mokslo sistema turi būti reformuojama kaip vieninga sistema. Ji negali būti reformuojama gabalais, pagal atskirų įtakingų lobistų įgeidžius, pagal principą „po mūsų nors ir tvanas“. Aukštasis mokslas yra viešoji paslauga, kuri ES ir Lietuvos sąlygomis didžiąja dalimi yra apmokama viešomis lėšomis. Pažangi ir tvari aukštojo mokslo reforma yra neatsiejama nuo ES valstybės įsipareigojimo regionams, lygių galimybių bei socialinio teisingumo vertybėms. Šiuolaikinis aukštasis mokslas yra masinis, toks jis išliks ir ateityje. Derėtų suvokti, jog ši tendencija nepriklauso nuo Lietuvos valstybės valios. ES šalyse sėkmingai egzistuoja tipologinė aukštųjų mokyklų įvairovė, tad kodėl Lietuvoje turėtų būti kitaip?

LAMPSS pasisako už aukštojo mokslo reformą, kuri remtųsi objektyvia, nepolitizuota  sektoriaus būklės diagnoze, viešai išdiskutuota strategija. LAMPSS pasisako prieš kulisines kabinetų tyloje sustyguotas reformas, kurias jau turėjome. Kviečiame aukštojo mokslo reformos procese laikytis LR norminių aktų ir demokratinio viešojo valdymo kriterijų.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: ASTA MARYTĖ LAPINSKIENĖ, LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMAS